Life notes

Ir vėl.. Saulė šviečia, karščio gal bent trisdešimt – nedžiugina.. Nedžiugina nei grilio vakaras su estais, kurie vargšai dėl manęs vienos priversti šnekėti angliškai, net tarpusavyje . Jei nebemokam angliškai – bandom daniškai, jei neišeina, tada estiškai. Nes praktiškai, koks skirtumas – kol suprantam vienas kitą, tol gerai. O man liūdna.. Dėl berniuko.. Mano būseną puikiai atspindi šita daina . Taip, aš žinau, tai kvaila, bet yra kaip yra. Aš jo pasiilgau. Pasiilgau jo šypsenos, pasiilgau jo pilkų akių, pasiilgau jo lengvų erzinimų, pasiilgau jo apkabinimų, noriu jausti jo kvėpavimą šalia manęs. Pasiilgau jo rankų, tų atsitiktinių ir nekaltų prisilietimų, nedrąsių, bet jaukių tylos pauzių tarp pokalbių, jo klausiamo žvilgsnio bandant ką nors nuspręsti parduotuvėje.. Aš ilgiuosi visų pasimatymų, aš ilgiuosi jo sms’ų man įžengus į autobusą po to, kai jis mane iki jo palydėjo, ilgiuosi jo juokų, jo pasakojimų, jo nuoširdaus rūpinimosi manimi.. Ilgiuosi jo kantrios šypsenos, kai aš negalėdama apsispręsti, kokį noriu filmą žiūrėti priverčiau jį pakeisti kelis diskus, kol radom tinkamą..Pasiilgau jo žinučių vidury nakties.. Taip gaila, kad tai, kad buvo gražu visada baigiasi, ir nebūtinai taip, kaip norisi..Ir aš vis dar stebiuosi, kur tai dingo..

Dabar apie mano išprotėjusius draugus. Mano horoskope buvo parašyta valdyti liežuvį, bet kadangi su manim tai neįmanoma, tai leptelėjau. Ir tada suvokiau, kad jeigu jau mane laikot keista, tai vadinasi, nepažįstat mano draugų . Na, kas būtų pagalvojus, kad pasiūlius draugei atvažiuoti valgyti picos, ji taip susižavės ta idėja, kad susiorganizavusi kompaniją antradienį ryte iš Lietuvos ištranzuos į Daniją?? Aha, ir aš negalvojau! Bet gera žinoti, kad yra labiau išprotėjusių už mane . Laukiu nesulaukiu!

P.s. Po angliško įrašo rasite nefotogeniškos picos kaltininkės vaizdą Dar kas nors į svečius?

Well, then again…Sun is shining, outside is about 30, in my room even more, but I can’t enjoy it.. Can’t even enjoy the grill evening with Estonian guys, when they are forced to speak in English even with each other – because of me. Sometimes we have fun talking – English, if get stuck – Danish helps, if not – it is worth to try Estonian – who cares, as long as we understand each other . I am there, I am smile together with them and at them.. but I am sad..Because of the boy. There is a song in Lithuanian version of the post and it reflects my inner state soooo well. Yeah, I know, it is stupid, but that is the way it is. I am missing him. I am missing his smile, his grey eyes, his easy teasing, his hugs, I want to feel him right next to me again..I am missing his hands holding mines, all these ‘accidental’ and innocent touches, shy but cosy pauses of silence between our talks, his asking glance trying to decide something in the food or video rent’s shops..I long for all these dates we had, I long for his text messages to my cell phone when I am in bus – after he leaded me to the bus stop, I long for his jokes, his talks, his honest care about me..I long his patient smile, while me being not in very right mood, forced him to change three movies until I found the one suitable to watch..I miss his text messages in the middle of the night..It is a pitty, that everything what seemed so perfectly nice ended… And I still wonder, where all it has gone..

Now a little bit about my crazy friends. My horoscope said to keep my tongue in – but me would not be me if I be able to do that. And then something slipped. At that moment I realised, that if you think, I am strange – you don’t know my friends. Well, who would think that innocent invitation to have some pizza together would inspire my friend to start searching for a company and start packing bags? She with another friend start hitch hiking from Lithuania to Denmark on Tuesday morning. I know, unbelievable..But very nice and inspiring surprise. And it is good to know there are more crazy people in the my world than me . Can’t wait!

P.s. You will see the picture of unphotogenic pizza – the causer -  below. Anyone else up to a visit?

Ką tik pastebėjau, kad kuo daugiau žadi, tuo sunkiau laikytis pažadų, bet štai mano pietūs iš pirmadienio.

I just noticed, that the more you promise, the more difficult it is to keep your promises, but so here is my dinner from Monday.

O receptas tai, ką turi šaldytuve – vieną smulkiai supjaustytą svogūną pakepinau aliejuje, kol suminkštėjo ir pagelto, sudėjau smulkiai sutarkuotą morką, užpyliau šaukštu sojos padažo ir šiek tiek patroškinau, įdėjau pusę stiklainio konservuotų pievagrybių (apie šimtą gramų) ir dar šiek tiek laiko pakepinau. Tortilijos paplotėlius ištepiau rikotos sūriu – uždėjau įdarą, sulanksčiau ir įdėjau po gabalėlį pelėsinio sūrio, visa tai užkepiau orkaitėje apie tris minutes (pagal instrukcijas ant tortilijų pakuotės). Valgiau prikąsdama Icebergo salotomis

Ir pabaigai anekdotas iš realaus gyvenimo – nusprendžiau pailsėti nuo komunikacijos priemonių, tokių kaip Facebook, Msn, ir panašiai, ir nuo pirmadienio ryto ten nesirodau, tai mano balsas, nusprendęs, kad jei jau nebendrauti, tai visai, išėjo pasivaikščioti – arba mano nuotaikos namo parvesti. Nepaisant to, danų kursuose šalia manęs sėdi labai ispaniškas ispanas, ir nešnekėti jam neišeina . Todėl pagailėjusi jo pastangų mane prakalbinti, pradėjau rašyti raštelius, kol baigėsi tušinukas )) .

So here goes the recipe – aka, what I have in my fridge – cooked one chopped onion in the oil till it became soft and a bit yellow, added one grated carrot, one spoon of soya sauce and let it be for a while, afterwards added half of the jar of champignons (around 100 g), and cooked a bit more. Covered the tortilla wraps with riccota cheese – put filling, folded them and added a piece of cheese with white mould (is it right word in English? ), and put all this to the oven for about three minutes (according to instructions on tortilla package). Enjoyed them with some Iceberg salad.

And a joke from the real world in the end – since I got tired from everything, I decided not to use Facebook, Msn and other communication means for a while. My voice also seemed to enjoy that thought -if no communication, then no at all, and went for a walk – or maybe to look for my mood and bring it back. Nevertheless, one very spanish boy sits next to me in Danish courses and he can’t help not to speak with me. So, I started to feel pitty for his efforts to make me speak and started to write him notes – until my pen decided not to work anymore .

Kadangi mano blogas leisgyvis, o aš prižadėjau šito nežudyti, ir kadangi dabar yra mėnesio pradžia – o mėnesio pradžia pats geriausias laikas žadėti ir pradėti laikytis pažadų, aš pradedu rašyti dažniau. Pagrindinė blogo paskirtis bus rašyti apie įdomesnius patiekalus, kuriuos žadu gaminti, nors dauguma jų bus “sušaudyti” internete, bet visi išbandyti mano. Truputėlį pavargau nuo klausimo, o ką tu valgai? Taigi, šiandien kepu bandeles, paskui ateis eilė keksiukams – reikia pabaigti jogurtą, ir žadu pasigaminti prabangius pietus – nusipelniau palepinti save, gal nuotaika šiek tiek pakils, taigi valgysiu falafelius su makaronų koše, ir salotomis. Nuotraukas ir receptus įkelsiu šiandien vakare arba rytoj iš ryto .

Since my blog seems to be dying, and I promised don’t kill this one, and it is the begining of the month – all of us know, it is the best time to start to keep some promises, I am starting to post here more, and the primary aim of it would be recipes – got a bit tired from the most annoying question ever – so, what do you eat? Today I am making some rolls, will bake muffins – have to finish yoghurt and will have exlusive dinner – wanna spoil myself a little, will have falafels with pasta and salads. You will see pictures today in the evening or tomorrow in the morning .

Tiesiog taip.. Didelis DSS (Dėmesio stokos sindromas) ir ne pats geriausias laikotarpis..Atsakymas dainoje.

Just…Big lack of attention and not the best times.. Answer in the song..

Ar galit patikėti, kad blogeriai tikrus laiškus rašo? Taip, taip, rašo ! Tik ką gavau laišką iš – spėkit . Aha, būtent, shiny! Neišduosiu laiško turinio, bet šypsojausi ir nusijuokiau tikrai ne kartą, tai nušviesino mano dieną. Ir tai tikrai neprilygsta naujo posto bloge pamatymui . Ačiū, mieloji! Ta proga reklama, kažkaip man susisiejo

Can you believe, that blogers write letters by hand to each other? They do! Just got a letter from – let you guess. Yeah, you are right, from shiny! Wouldn’t tell about the contents, but that made my day It is even better when to see new post in a blog. Thanks, girl! And will post and ad, it somehow made associations in my head

Kadangi kai kas, ką jau turėtumėt pažinoti iš ankstesnių postų, daro nebepakeliamą spaudimą mano pusėn, ir aš sugalvojau, kad būtų pats laikas pateisinti blogo pavadinimą, ir faktas, kad studijuoju marketingą, man pamėtėjo idėja, kartas nuo karto mestelti čia įdomesnių, ar tiesiog vertų dėmesio reklamų, ir jūsų diskusijos visada laukiamos komentaruose. Ir dar galiu pabandyti pažadėti rašyti dažniau . Šįkart reklama šiek tiek susijusi su žemiau aprašyta mano būsena .

Since I have hard pressure this week from someone you already met in my posts, and I would like to justify my blog name, and I am studying marketing, you could expect to find some ads here time by time, which seems interesting or just worth attention, and you are very welcome to share your thought in the comments section. And I could try to promise to write more often . This time – ad a bit related with my emotional feelings mentioned below .

Vi sys (Daniška iki pasimatymo versija /Danish version of see you )

Man bloga. Emociškai, fiziškai, dvasiškai ir visaip kitaip -iškai kaip įmanoma. Kai jau buvo balta, būtinai turėjo atskristi paukštis ir apšikti. Tai paaiškina, kodėl nerašau, ir kodėl kartais (tiksliau dažnai) būnu kažkur ne čia. Parašysiu, kai atsigausiu.

I feel destroyed. Emotionally, physically, in my soul, and all other -ly. When it finally was white, a bird could not resist to fly and make a shit on me. That explains, why I don’t write, and why sometimes (or often) I am lost and out of space. Would let you know after get to normal.

Gavau čia tokį pabarimą iš mielosios shiny , ko nieko nerašau, bet kažkaip galvoje toks chaosas, kad nežinau nei ką, nei kaip rašyti, tai laukiu geresnių laikų Bet jei jau taip laukiat, truputėlį vaizdų akims paganyti, tokie būna pirma (ar tai antra) Naujų Metų diena Danijoje..

I just got the note from my lovable shiny, why I don’t write anything, but that is just not right mood and time, my brains are totally lost, so I am just waiting for better times. But in case won’t disappoint my readers, a bit pictures to look at, that is how the first (might be the second) day of the New Year looks like,  here, in Denmark..

Užvakar buvau pasimatyme. Tiksliau pasimatymas atėjo pas mane, su vyno buteliu ir filmu . Filmo abudu matėm ir atsimenam, geriausiu atveju, dešimt procentų. Ne, ne, tai ne tai, ką jūs pagalvojot, mes šnekėjomės, paskui bandėm gelbėti mano marškinėlius nuo raudono vyno (aha, kaip gi aš išsiversiu neapsipylus, nenusišnekėjus (aš kepu kaimynus orkaitėj, tad atsargiai ), ar šiaip kaip nors kitaip be nuotykių . Pats pasimatymas irgi kaip filme, abu vienas kitam simpatizuojam, romantiški žvilgsniai, atsitiktiniai prisilietimai, bet nieko rimto ). Įdomiausia dalis, kai filme iš kažkur atsiranda drakonas, apsikeičiam žvilgsniais, ir nusprendžiam, kad “we have no idea, what’s going on” . Filmui baigiantis, ir ekrane pasirodžius titrams, taip pat nusprendžiam, kad nežinom apie ką filmas buvo, tai, sakyčiau, pasimatymą galima užskaityti kaip pavykusį, juk nepavykę pirmi pasimatymai nesitęsia keturias valandas )).. Tai tiek

P.S. Guys, I am sorry there is no English version for that, but it could be too dangerous .